{"id":1629,"date":"2026-11-02T18:01:12","date_gmt":"2026-11-02T18:01:12","guid":{"rendered":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/?p=1629"},"modified":"2026-11-02T18:01:13","modified_gmt":"2026-11-02T18:01:13","slug":"velines-malda-uz-mirusiuosius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/?p=1629","title":{"rendered":"V\u0117lin\u0117s \u2013 malda u\u017e mirusiuosius"},"content":{"rendered":"\n

Lapkri\u010dio 2 d., V\u0117lini\u0173 \u2013 Vis\u0173 mirusi\u0173j\u0173 min\u0117jimo \u2013 dien\u0105, Josvaini\u0173, Pernaravos ir \u0160arav\u0173 ba\u017eny\u010diose meld\u0117m\u0117s u\u017e visas skaistyklos v\u0117les. Atlikome senovines egzekvijas, V\u0117lini\u0173 maldavimus ir procesij\u0105. Kvie\u010diame susipa\u017einti su pasakytu pamokslu.<\/p>\n\n\n\n

\"V\u0117lini\u0173
Nuotrauka aran\u017euota DI pagalba<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

V\u0117lini\u0173 pamokslas<\/h2>\n\n\n\n

Prisimenu i\u0161 seminarijos laik\u0173 tok\u012f juoking\u0105 pasakojim\u0105. Vienam klierikui labai sunkiai sek\u0117si, d\u0117stytojas sako jam po egzamino: \u201eBroleli, para\u0161y\u010diau tau penket\u0105, bet kad nelabai gaunasi.\u201c Tas sako: \u201eTai nieko, t\u0117veli, gerai bus ir ketvertas.\u201c \u2013 \u201e\u017dinai, para\u0161y\u010diau ketvert\u0105, bet kad ir ketvertas nesigauna.\u201c \u2013 \u201eTai man u\u017eteks ir trejeto.\u201c \u2013 \u201e\u017dinai, broleli, nor\u0117\u010diau trejet\u0105 para\u0161yti, bet ir jis nei\u0161eina. Turiu tau para\u0161yti dvejet\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Kai pa\u017evelgiame \u012f \u012fvairias gyvenimo istorijas, suprantame, kad gyvenimas yra tarsi egzaminas, ir jis mums sekasi \u012fvairiai. Nor\u0117t\u0173si penketo, bet kartais gaunasi trejetas \u2013 duok Dieve. Vakar min\u0117jome tuos, kurie gavo penket\u0105, \u2013 \u0161ventuosius, kurie auk\u0161tai i\u0161k\u0117l\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo kartel\u0119. Bet b\u016bna visaip, b\u016bna ir trejetas. \u0160iandien prisimename visus mirusiuosius, m\u016bs\u0173 artimuosius. Atmintyje prab\u0117ga daugyb\u0117 veid\u0173, \u012fvairi\u0173 \u017emoni\u0173, kuriuos sutikome gyvenime. Ne visi jie buvo auk\u0161\u010diausios prabos. Kaip beb\u016bt\u0173, Dievo teisme, Dievo egzamine, jeigu gautume ir vienet\u0105, jau gerai. Svarbu \u2013 ne nulis, svarbu \u2013 ne minusas, bet nors koks g\u0117ris, tik\u0117jimas, \u017emogaus atsakomyb\u0117s ir pastang\u0173 \u017eym\u0117s gyvenime.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien, melsdamiesi u\u017e visus mirusiuosius, prisimename \u0161ventojo Tomo Akvinie\u010dio mokym\u0105. Jis sako, kad mes, gyvieji, dabar esame in statu viae \u2013 kas mokate lotyni\u0161kai, suprantate \u2013 kelio b\u016bsenoje. Kelionei b\u016bdinga, kad kei\u010diasi ir pad\u0117tis, ir laikas, ir m\u016bs\u0173 b\u016bsenos. Mes dar keliaujame, dar br\u0119stame, augame. Bet \u0161tai mirtis atne\u0161a kit\u0105 b\u016bsen\u0105 \u2013 status termini, galutin\u0119 b\u016bsen\u0105. Kitaip sakant, viskas sustoja. Medikai irgi \u017eino terminalin\u0119 \u017emogaus b\u016bsen\u0105, kai jau ka\u017ekas atsitiko ir nebesikei\u010dia.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 tai mums primena? Vyrai \u017eino, k\u0105 rei\u0161kia betonuoti. Kol skiedinys \u0161vie\u017eias, gali j\u012f formuoti, turi greitai darbuotis, kol jis nesukiet\u0117jo. Bet ilgainiui jis sustingsta \u2013 ir k\u0105 gi su tuo betonu bepadarysi? Arba gele\u017eis: kol \u012fkaitusi, kol mink\u0161ta, gali j\u0105 formuoti, o kai at\u0161\u0105la, gali j\u0105 tik nu\u0161lifuoti.<\/p>\n\n\n\n

K\u0105 dar primena m\u016bs\u0173 gyvenimas? Ogi t\u0105 pat\u012f egzamin\u0105. Tur\u0117jai laiko, ra\u0161ei, atsakin\u0117jai. Laikas pasibaig\u0117, turi atiduoti lap\u0105 \u2013 nieko nebegali pakeisti. Atsakei ar neatsakei, k\u0105 para\u0161ei, t\u0105 para\u0161ei, lapas paimtas, viskas.<\/p>\n\n\n\n

Ir dar m\u016bs\u0173 gyvenimas primena nuotrauk\u0105. Mirtis tarsi spragtel\u0117ja fotoaparatu \u2013 status termini. Ji u\u017efiksuoja t\u0105 situacij\u0105, kurioje buvome mirties akimirk\u0105. Jeigu mir\u0117me su tik\u0117jimu, viltimi ir meile Dievui, tai, nors ir yra netobulum\u0173, mirtis t\u0105 akimirk\u0105 sukaust\u0117: mano meil\u0117 Dievui am\u017eiams pasiliks. Duok Dieve, kad tas gyvenimo egzaminas b\u016bt\u0173 i\u0161laikytas bent vienetu. Niekas nesako, kad visiems i\u0161eina penketas, bet nors vienetas, nors ka\u017ekas pozityvaus: meil\u0117 Dievui ir artimui, kokie nors jos \u017eenklai. Per bet kok\u012f autenti\u0161k\u0105 g\u0117r\u012f, esant\u012f \u017emogaus gyvenime, Vie\u0161pats Dievas bandys gelb\u0117ti. Tada tereikia retu\u0161uoti tai, kas tame paveiksle yra netobula.<\/p>\n\n\n\n

Esminio dalyko mirtis jau nebepakei\u010dia \u2013 esminio \u017emogaus apsisprendimo: \u201ePriimu tave, Dieve, myliu tave, \u012f tavo rankas pasiduodu, tikiu tavimi, i\u0161pa\u017e\u012fstu, esu nusid\u0117j\u0117lis.\u201c Bet jeigu \u017emogus am\u017eiams nusigr\u0119\u017eia nuo Dievo, u\u017ekietina savo \u0161ird\u012f, atsiranda status termini \u2013 nebepakei\u010diamas \u0161irdies betonas. Deja, tre\u010ddalis angel\u0173 nuo Vie\u0161paties nusigr\u0119\u017e\u0117. Ir mums, gyviesiems, gresia tokia baisi tikrov\u0117 netekti Dievo \u2013 poena damni.<\/p>\n\n\n\n

Neleiskime u\u017ekiet\u0117ti bloguose dalykuose \u2013 neapykantoje, skepticizme, neteisyb\u0117je, kokioje nors ydoje. Turime atminti: mes esame in statu viae, poky\u010di\u0173 b\u016bsenoje. Ir gerai, kad poky\u010diai vyksta. Reikia save \u0161iek tiek palau\u017eyti. Va, pripratau prie ka\u017eko nederamo \u2013 i\u0161dr\u012fsk save i\u0161judinti, keisti. Suprask, kad su kai kuriais dalykais negalima taikytis, su jais reikia kovoti. Jeigu kovojome ir pralaim\u0117jome nelygioje kovoje, tai bent jau b\u016bsime kovoj\u0119.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien meld\u017eiam\u0117s u\u017e tuos, kurie eina \u012f i\u0161ganym\u0105, tik dar turi b\u016bti i\u0161gydyti. Skaistykla liudija ne apie pasmerktuosius. Ji kalba apie tuos, kurie eina \u012f dang\u0173, bet dar n\u0117ra i\u0161gydyti nuo savo \u017eaizd\u0173, kurie dar ne\u0161asi atsakomyb\u0119, kalt\u0117s na\u0161t\u0105 i\u0161 \u0161io gyvenimo. Galb\u016bt gyvenimo egzamin\u0105 i\u0161laik\u0117 trejetu, bet vis tiek i\u0161laik\u0117. Skaistyklos b\u016bsena, viena vertus, yra laikina bausm\u0117, bet, kita vertus, yra gydymas. Skaistykla \u2013 ne tiek ugnis, kiek Dievo ligonin\u0117, kurioje sielos gydomos.<\/p>\n\n\n\n

\u012esivaizduokime eilut\u0119 prie stomatologo kabineto. Visi susirenka su skaudan\u010diais dantukais. Proced\u016bra ne pati maloniausia, ar ne? Tai k\u0105 dabar pasirinkti: gyventi su skaudan\u010diu dantimi ar patirti skausming\u0105 gydym\u0105? Tad renkam\u0117s vis d\u0117lto gydym\u0105, nors ir skausming\u0105. Taip ir skaistykla \u2013 skausmingas, bet gydantis laikas. Kai kurios m\u016bs\u0173 dvasin\u0117s \u017eaizdos yra gilios: m\u016bs\u0173 prisiri\u0161imai, nuomon\u0117s, puikyb\u0117, \u012fsivaizdavimai, l\u016bkes\u010diai, netobulumai. Daugyb\u0117 dalyk\u0173, kuriuos reikia gydyti, pakoreguoti. Tai viltingas laikas: skaistyklos v\u0117l\u0117s n\u0117ra pra\u017euvusios, ilgainiui jos pasieks dangaus \u0161vies\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Klausiame: kod\u0117l mirusieji patys sau nebegali pad\u0117ti? Tod\u0117l, kad jie in statu termini. Baig\u0117si j\u0173 poky\u010di\u0173 laikas, nuopeln\u0173 laikas, galimyb\u0117 atsiteisti. Jie nebegali nieko pakeisti \u0161iame pasaulyje, nebegali pakeisti gyvenimo, kur\u012f nugyveno. K\u0105 padar\u0117, t\u0105 padar\u0117, i\u0161\u0117jo ir paliko. Jie gali tik pa\u017evelgti atgal, apgailestauti, galvoti, kad gal\u0117jo b\u016bti geriau. Ir viskas.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 kur mums pa\u017e\u012fstama tokia pad\u0117tis, kai \u017emogus pats sau nebegali pad\u0117ti? Mes gyvenime ne kart\u0105 tai i\u0161gyvename. Visi buvome k\u016bdik\u0117liai. K\u0105 mes patys sau gal\u0117jome pad\u0117ti? Nieko. Tik t\u0117veli\u0173, mamy\u010di\u0173 d\u0117ka: jos ant rank\u0173 supo, maitino, r\u016bpinosi, gyd\u0117, ugd\u0117, myl\u0117jo \u2013 ir u\u017eaugome. Kartais vartojame neteising\u0105 gramatik\u0105: \u201eGimiau tais ir tais metais, u\u017eaugau K\u0117dainiuose.\u201c Va, \u0117mei ir gimei, \u0117mei ir u\u017eaugai. T\u0117veliai tave pagimd\u0117, t\u0117veliai tave u\u017eaugino, nei pats gimei, nei pats u\u017eaugai. Visi buvome tokioje b\u016bsenoje, kai patys sau nieko negal\u0117jome pad\u0117ti. Arba ateina liga, ligonin\u0117s lova. Guli palieg\u0119s, neturi n\u0117 pus\u0117s uodo j\u0117gos, nieko sau negali pad\u0117ti, kiti tau padeda. Ir kadangi padeda, yra ka\u017ekokia i\u0161eitis. Taip ir skaistyklos sielos yra tokioje b\u016bsenoje, jos laukia m\u016bs\u0173 pagalbos, m\u016bs\u0173 mald\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Mes, gyvieji, galime joms pad\u0117ti. Nuo seno Ba\u017eny\u010dia vis\u0105 laik\u0105 meld\u0117si u\u017e mirusiuosius, aukodama mald\u0105, \u0161vent\u0173j\u0173 Mi\u0161i\u0173 auk\u0105, gerus darbus, kan\u010dias, atlaidus. Kiek daug turime priemoni\u0173 pad\u0117ti mirusiesiems! \u017dinome, kad u\u017e gera mums bus gerumu atmok\u0117ta: kaip mes meld\u017eiam\u0117s u\u017e savo mirusiuosius, taip ir u\u017e mus bus meld\u017eiamasi.<\/p>\n\n\n\n

\u0160i diena yra ne tik apie mirusiuosius, bet ir apie gyvuosius. Tam tikra prasme m\u016bs\u0173 gyvenimas irgi primena skaistykl\u0105. O pagrindinis skaistyklos tikslas \u2013 i\u0161tobulinti \u017emog\u0173, kad jis atrast\u0173 tikr\u0105j\u012f save Dievo \u0161viesoje, ir i\u0161lavint\u0173 savyje geriausias savybes, kiek tai \u012fmanoma.<\/p>\n\n\n\n

Tas pats garsus teologas Tomas Akvinietis yra sak\u0119s, kad \u017emoni\u0173 dangaus laim\u0117 n\u0117ra vienoda. Ji priklauso ir nuo j\u0173 pastang\u0173, nuo j\u0173 nuopeln\u0173. Paimkime ma\u017e\u0105 taurel\u0119 ir \u0105sot\u012f. Ir vienas, ir kitas gali b\u016bti pripildyti kupini. Tik \u0161tai \u010dia ma\u017eas pilnumas, o \u010dia didelis pilnumas. Taip ir ne vis\u0173 am\u017einoji laim\u0117 bus vienoda. Daug kas priklauso nuo to, kas vyko in statu viae \u2013 kelion\u0117je, kai tur\u0117jome galimyb\u0119 keistis, \u2013 kiek mes gal\u0117jome ir nor\u0117jome i\u0161 sav\u0119s pareikalauti, keistis ir keistis.<\/p>\n\n\n\n

Biblijoje, Senajame Testamente, randame i\u0161rinktosios tautos istorij\u0105, kelion\u0119 i\u0161 vergijos \u012f pa\u017ead\u0117t\u0105j\u0105 \u017eem\u0119 \u2013 keturiasde\u0161imt met\u0173. Tai nebuvo vien ka\u017ekoks bla\u0161kymasis, bet tautos dvasios ugdymas, \u017emoni\u0173 pasikeitimo laikas. Tokia ir m\u016bs\u0173 dalia b\u016bti kelyje \u2013 \u012f savo tikr\u0105j\u0105 tapatyb\u0119, link Vie\u0161paties, link am\u017einojo gyvenimo.<\/p>\n\n\n\n

Stovime akivaizdoje nuostabios tikrov\u0117s, kur susitinka Dievo meil\u0117 bei gailestingumas, bet taip pat ir teisingumas. Kad ir koks begalinis b\u016bt\u0173 Dievo gerumas, teisingumas taip pat nei\u0161vengiamas, ir turime j\u012f atitikti. Nepamir\u0161kime savo gyvenimo egzamino, galvokime apie t\u0105 penket\u0105 m\u016bs\u0173 mirties akimirk\u0105, kad Vie\u0161pats netur\u0117t\u0173 mums pasakyti: \u201eBroleli, nor\u0117\u010diau para\u0161yti penket\u0105, bet nesigauna.\u201c Amen.<\/p>\n\n\n\n

Josvaini\u0173 kapin\u0117s V\u0117lini\u0173 nakt\u012f<\/h2>\n\n\n\n
\"Josvaini\u0173<\/figure>\n\n\n\n
\"Josvaini\u0173<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lapkri\u010dio 2 d., V\u0117lini\u0173 \u2013 Vis\u0173 mirusi\u0173j\u0173 min\u0117jimo \u2013 dien\u0105, Josvaini\u0173, Pernaravos ir \u0160arav\u0173…<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":true,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_hide_featured_image":false,"_jetpack_featured_image_duplicate_dismissed":0,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1629","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-blog","no-post-thumbnail"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"publishpress_future_workflow_manual_trigger":{"enabledWorkflows":[]},"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1629","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1629"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1629\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1635,"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1629\/revisions\/1635"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1629"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1629"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/josvainiuparapija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1629"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}