Katalikiškoje maldos tradicijoje spalio mėnuo yra skirtas švč. M. Marijos atminimui, kviečiant sekti jos maldos pavyzdžiu – dėmėtis išganingus įvykius, apmąstyti juos savo širdyje ir apmelsti Rožančiaus būdu. Tai mąstomoji, kontempliacinė malda, kurios iš pažiūros monotoniškumas iš tikrųjų griauna įsigalėjusią nuodėmės ir blogio monotoniją.
Šv. Dominykas vadino Rožančių angelų psalmynu, kadangi sudarytas iš 150 „Sveika, Marija” maldų. Ši maldelė yra biblinė ir bažnytinė, sudaryta iš arkangelo Gabrieliaus ir Bažnyčios kreipinių į Mariją.
Fatimoje apsireiškusi švč. Marija pavadino Rožančių į taiką vedančia, skaistyklos sielas vaduojančia, pragaro jėgas nugalinčia malda. Pagal savo svarbą ir „stiprumą” – tai antra po šv. Mišių esanti malda.
Praėjo jau daugiau nei trečdalis mėnesio, kaip Josvainių bažnyčioje būrelis parapijiečių (apie 15 asmenų) susirenka bendrai Rožinio maldai. Jei kiekvieną rožinio karoliuką palygintume su kviečio grūdeliu (jis sveria apie 0,45 g), tuomet per tą laiką būtų surinkta apie 4 kg. Kiek alkstančių galima būtų pamaitinti? Nedaug. Panašiai Rožančiaus malda yra tarsi dvasinė duona ją kalbantiems, už kuriuos kalbamas, skaistyklos sieloms.
Daugybė šventųjų, popiežių, vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų mylėjo šią maldą ir parodė jos galią.
Josvainių bažnyčios M.Marijos paveikslas, prie kurio kasdien kalbamas rožančius.
Pernaravos bažnyčioje esantis M.Marijos paveikslas, prie kurio sekmadieniais meldžiamasi Rožinio malda.