• Vėlinių pamaldų tvarka

    Artėja Vėlinės, visuotinė maldų už mirusiuosius, skaistyklos vėlių diena. Daug mirusiųjų negali pasiekti Dangaus, nes yra nepasiekę tobulumo, jų darbai juos lydi, todėl turi atsiteisti ir būti nuskaistinti. Jiems galima padėti aukodami maldas, gerus darbus ir pasninku. Gedulinės pamaldos vyks šia tvarka: Lapkričio 2 d. Josvainių bažnyčioje šv. Mišios 10 ir 12 val. Nepamirškime aplankyti……

  • Josvainių parapijos tituliniai atlaidai

    Lapkričio 3 d. 11 val. Josvainių bažnyčioje švęsime Visų Šventųjų atlaidus. Tai vėliausi ir paskutiniai atlaidai šioje parapijoje, kurių metu atliksime Švč. Sakramento adoraciją, sukalbėsime litaniją ir sieksime pelnyti atlaidų malonę. Kartą metuose bažnyčia viena iškilme pagerbia visus šventuosius Danguje, kurie bažnyčiai yra žinomi, dar daugiau jų yra mums nežinomi. Jų tarpe yra įvairių luomų,……

  • Prasideda Rožinio mėnuo, atnaujiname ir gyvojo Rožinio draugijos veiklą

    Spalio 1 d. pradėsime visą mėnesį besitęsiančią Rožinio maldos kasdienę maldą. Josvainių bažnyčioje šiokiadieniais (išskyrus pirmadienį) 18 val. bendras rožinio kalbėjimas, 18.30 – šv. Mišios. Spalio 5 d. – šeštadienį, 12 val. parapijos gyvojo Rožinio narių dalyvavimas šv. Mišiose, po jos – organizacinis-šventinis susitikimas parapijos salėje. Šią kasdienės maldos grandinę sudarys 40 parapijiečių, kurie aukos……

  • T. Stanislovo gimimo dienos ir vardinių minėjimas Paberžėje

    Kaip skelbiama, rugsėjo 29-ąją, sekmadienį, minint 106-ąsias Tėvo Stanislovo gimimo metines bei vardo dieną (pasaulyje buvo kun. Algirdas Mykolas Dobrovolskis) 17 val. paberžėje Šv. Mišias aukos Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, kurių metu giedos Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio. Po šv.Mišių, 18 val., vyks Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio renginys, kurio……

  • Atlaidais pagerbtas Marijos vardas

    Praėjus aštuonioms dienoms nuo M.Marijos gimimo šventės rugsėjo 8 d. yra švenčiamas ir jos vardo paminėjimas. Josvainių parapijoje ta proga yra pelnoma atlaidų malonė. Ši šventė siejasi su 1683 m. pergale prieš Osmanų imperijos kariuomenę, apgulusia Vienos miestą. Lenkijos-Lietuvos karalius Jonas III Sobieskis atsiliepė į Austrijos valdovų pagalbos prašymą ir su abiejų tautų kariuomene nustūmė……

  • Mokslo metai prasidėjo su malda

    Rugsėjo 2 d. 9 val. parapijiečiai susibūrė bendrai maldai už mokinius ir mokytojus, už visus, kurie atsakingi už jaunosios kartos ugdymą. Buvo atnašaujamos šv. Mišios, sukalbėta malda į Šventąją Dvasią, prašant jos šviesos ir išminties. Pamoksle ir prakalboje klebonas priminė pop. Benedikto XVI žodžius, jog žmogaus siela kyla dviem sparnais: protu ir tikėjimu. Jie vienas……

  • Atlaidai rugsėjo 15 d.

    Rugsėjo 15 d., sekmadienį, Josvainių parapijoje švęsime Marijos Vardo atlaidus. Sumos Mišios ir procesija vyks nauju laiku – 11 val. Rugsėjo 15 d. Pernaravos parapijoje išpuola Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai. Šv. Mišios taip pat nauju laiku – 9 val. Naudokimės atlaidų malone, per kurią Išganytojo, jo šventųjų ir jo tikinčiųjų nuopelnai pridengia mūsų moralines-dvasines skolas, sukeltas……

  • Parapijos bažnyčioje vyko Giesmių šventė

    Josvainių miestelio 640-ųjų sukakties proga vyko šventė, kurios kuliminacija – V-oji „Giesmių šventė”. Joje dalyvavo du vietiniai chorai (parapijos bei kultūros centro), taip pat iš Šiluvos, Kėdainių šv. Jurgio, Kauno Karmelitų bei Domeikavos parapijų. Keletas akimirkų iš šventės.

  • Josvainių miestelio šventė

    Josvainių kultūros centras ir seniūnija organizuoja Josvainių miestelio šventę 640-ųjų sukakties proga. Rugpjūčio 23 d. teatralizuota ekskursija, kurios metu bažnyčios šventoriuje bus pasakojama apie dabartinės bažnyčios statybą. Rugpjūčio 25 d. 18 val. bažnyčioje vyks V-oji „Giesmių šventė”, kurioje dalyvaus įvairūs chorai ir atliks sakralinius bei chorinius kūrinius. Daugiau apie šventę https://josvainiukultura.lt/

  • Keičiasi šv. Mišių laikas

    Nuo šių metų rugsėjo pirmo sekmadienio keičiasi sekmadieninių šv. Mišių laikas: Josvainių bažnyčioje – 11.00; Pernaravos bažnyčioje – 9.00. Šeštadieniais išlieka įprastinis laikas – 10.00. Kitomis dienomis – pagal aplinkybes. Tai padaryta parapijiečiams primygtinai prašant, taip pat atsižvelgiant į klebono sveikatos galimybes bei kitas svarbias pastoracines aplinkybes.

Vėtros apgadintas stogas

Rugpjūčio pradžioje praūžusi audra neaplenkė ir Josvainių bažnyčios. Vėtra apgadino bažnyčios stogą ir bokštą. Padėtis reikalauja greito veikimo, kol neapsėmė skliautų, nenuplovė sienų tapybos. Apie įvykį buvo informuotas ir asmeniškai susipažino Kėdainių rajono meras. Rasti 5 stogo bei bokšto pažeidimai. Ypatingai grėsmingas yra stogo lakšto išplėšimas, nes tai gali sukelti grandininį stogo praradimą per kitas vėtras. Yra nuogąstavimų, kad neužteks laiko ir šilto oro mūro išdžiuvimui.

Dėka rūpestingų seniūnijos darbuotojų ir parapijiečių buvo pašalintos nulaužtos šakos ir gausiai nudraskytų medžių lapų šūsnys.

Nebylūs vargonai

Jau keli metai vamzdiniai Josvainių bažnyčios vargonai tylėjo, nes buvo sugedęs orą pučiantis variklis. Naudojami iki šiol elektroniniai vargonėliai. Patikrinus variklį ir jungtis buvo rastas gedimas, kurį pašalinus, vargonai vėl groja. Žinoma, yra susidėvėję, išsiderinę, todėl skambėjimo kokybė yra bloga. Klaviatūra yra labai kieta, išklypusi, ne visi klavišai atsiliepia. Atidarius kontuarą konstatuota daugybė mechaninių problemų. Normaliau groja vos keli balsai, kiti yra išsiderinę. Iš visko sprendžiant, vargonai statyti greitai, taupant lėšas, todėl nuo pastatymo pradžios nėra didelės vertės ir kokybės. Belieka tikėtis, kad kažkada jie vėl gražiai suskambės arba taps pakeisti kokybiškesniais.

Iš R. Gučo knygos „Lietuvos vargonai”.

Šiaurės pašvaistė

Pernaravos parapijos laukuose klebonas tapo liudininku neįprasto Lietuvai reiškinio – Šiaurės pašvaistės. Buvo matoma plika akimi, tačiau fotoaparatas leido geriau užfiksuoti reiškinį, jo mąstą ir spalvas.

Dienos mintis

Iš pagoniško žiaurumo atsivertus į krikščioniškąjį gailestingumą, iš gamtos garbinimo į Dievo išpažinimą buvo sukurta krikščioniškoji civilizacija. Ta civilizacija gimsta ir atsinaujina Dievo malonės įtakoje, ypač sekmadienio Mišiose, maldoje, sakramentuose. Tuštėjančios bažnyčios pranašauja ateinančius sunkius laikus, pilnus nesusipratimų, įtampų bei nužmoginimo, nes nesimeldžianti siela tampa nepajėgi išsaugoti tos civilizacijos tvarkos bei dvasios.