1933 m. minint 1863 m. sukilimo 70-metį buvo pastatyta medinė Šaravų koplyčia. Kaip teigia įvairūs šaltiniai, šioje vietoje buvo palaidoti sukilimo dalyviai, kuriuos Šaravų miške nužudė caro kariuomenė. Jų tarpe buvo ir sukilėlius rėmusių kunigų.
Ilgainiui prieita prie išvados, kad šioje vietoje reikia įkurti atskirą parapiją, kadangi vietiniams gyventojams buvo per toli vykti iki Josvainių parapijinės bažnyčios. Buvo nupirkta ar dovanota apie 9 ha žemės, pradėta vystyti klebonijos sodyba. 1938 m. pastatyti ūkiniai pastatai, ruoštasi pastatyti ir naują mūrinę kleboniją vietoj esamos medinės laikinos.
Deja, sovietiniai okupantai viską atėmė, klebonijoje įrengė kolūkio kontorą, ūkinius pastatus ir žemę paėmė kolūkio žinion. Ilgainiui ūkiniai pastatai tapo sunaudoti, liko tik pamatai. Deja, parapijų sovietinio išbuožinimo ir naikinimo politika šioje šalyje tęsiasi toliau.
Parapijos archyve atrasti Šaravų klebonijos sodybos ir pastatų planai bei brėžiniai. Situacijos plane atsispindi to meto sodybos planas, kuris perteikia to meto sodybos koncepciją su švariu ir juodu kiemu, dideliu sodu. Ypač įspūdinga turėjo būti naujoji mūrinė klebonija. Šiais respublikos nuosmukio laikais tai atrodo kaip fantastika. Tuomet tai buvo įmanoma.
Šiuo metu išliko du prastos būklės pastatai, keleta vaismedžių. Kelis metus darbuotasi, kad atlaisvinti teritoriją nuo savaiminio miško, padaryti teritoriją šienaujamą.
