Biblinis pagrindas
Skaistykla – tai išsilaisvinimas po mirties nuo nuodėmių padarinių, kurios trukdo patirti pilną dangaus laimę. Šv. Rašte yra mokymas, kad kai kurios nuodėmės gali būti atleistos ir po mirties:
- Judas Makabėjus surinko aukų ir nusiuntė į Jeruzalę, kad būtų atnašauta auka už žuvusių karių nuodėmes; įkvėptasis autorius jį už tai giria (plg. 2 Mak 12, 40–45).
- Jėzus sako, kad piktžodžiavimas prieš Šventąją Dvasią nebus atleistas „nei šiame, nei būsimame amžiuje“ (Mt 12, 31–32). Vadinasi, kitos nuodėmės būsimame gyvenime gali būti atleistos (plg. KBK 1031).
Kas yra skaistykla
Skaistykla nėra vieta, o būsena: po mirties vykstantis meilės apsivalymas nuo egoizmo likučių. Nuodėmių padarinys yra tas, kad žmogus nepajėgia mylėti tobulai, net jei to trokšta. Be tobulos meilės nėra amžinosios laimės. Apsivalymu siela įgyja „šventumą, būtiną įžengti į dangaus džiaugsmą“ (KBK 1030).
Kas gali apsivalyti
Apsivalyti gali tik tie, kurie miršta Dievo malonėje ir draugystėje, nors dar ne visiškai apvalyti (KBK 1030). Juose, nepaisant lengvųjų nuodėmių, dar dega Dievo meilė, kurią Šventoji Dvasia išlieja širdyse (plg. Rom 5, 5). Kas sunkiomis nuodėmėmis visiškai sunaikino savyje meilę ir miršta be pašvenčiamosios malonės, tas apsivalyti nebegali.
Skaistyklos ugnis
Tradicija, remdamasi Raštu, kalba apie valančiąją ugnį (KBK 1031). Šv. Paulius rašo, kad kiekvieno žmogaus darbas bus išbandytas ugnimi: kieno darbas sudegs, tas pats bus išgelbėtas, bet tarsi per ugnį (1 Kor 3, 13–15).
- Tai ne fizinė ugnis.
- Ji visiškai skiriasi nuo pragaro bausmės (KBK 1031). Pragaro ugnis yra neužgesinama neapykanta ir puikybė, kuri kankina, bet nevalo ir niekada nesibaigia.
- Skaistyklos ugnį uždega Dievo meilė ir malonė. Siela kenčia supratusi, koks geras yra Dievas, kurio ji nemylėjo kaip dera, ir gaili kiekvienos iššvaistytos akimirkos.
- Teologų nuomone, sielos valosi ilgesiu: kurį laiką neregi Dievo, kurį myli, ir šis ilgesys jas apvalo.
Paskutinysis teismas
Po Kristaus atėjimo šlovėje bus tik išganymas arba pasmerkimas, skaistyklos nebebus. Galbūt pats paskutinysis teismas taps apsivalymu tiems, kurie sulauks Kristaus atėjimo.
Kaip padėti mirusiesiems
Bažnyčia ragina padėti sieloms skaistykloje malda, pasninku, gerais darbais, o labiausiai šv. Mišių auka ir šv. Komunija (plg. KBK 1032). Šv. Jonas Auksaburnis primena: jei Jobo sūnūs buvo apvalyti tėvo auka (plg. Job 1, 5), kodėl turėtume abejoti, kad mūsų aukos teikia mirusiesiems paguodą? Mirusiesiems galima paaukoti ir atlaidus (plg. KBK 1032).