1925 m. vasario 7 d. Rumšiškių miestelyje gimė ilgametis Josvainių parapijos klebonas, dirbęs čia 23 m. (1968-1993), Leonas Kalinauskas.
Pasižymėjo kaip Lietuvos patriotas, kovotojas už Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, kurias visaip varžė sovietinė valdžia. Daug kartų buvo tardomas ir baudžiamas dėl vaikų rengimo sakramentams, už drąsius pamokslus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2000 m. liepos 1 d. dekretu kunigą L. Kalinauską apdovanojo Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Kokiomis sąlygomis gyveno Josvainių parapiją ir jos klebonas galima sužinoti šiame puslapyje, įvedus į paiešką žodį „Josvainiai”: https://lkbkronika.lt/index.php/component/search/?searchword=josvainiai&searchphrase=all&Itemid=108
Viename iš pranešimų sužinome: „Josvainiai (Kėdainių raj.). šiais metais, kaip ir kasmet, Josvainių tikinčiųjų tėvų vaikai ruošėsi pirmajai šv. Komunijai, kuri įvyko birželio mėn. 19 d. Ta proga, kad nesusidarytų spūstis sekmadienį, jau iš anksto, 17-18 dienos vakarais, buvo klausoma išpažinčių. Abi šias dienas per vakarines pamaldas bažnyčioje ir šventoriuje siautėjo Josvainių vidurinės mokyklos mokytojai — Vitas Launikonis, Launikonienė, Bakienė, Kaminskienė, Josvainių partinės organizacijos sekretorius Leistrumas ir Josvainių apylinkės buhalterė Ona Ribačiauskienė. Pamaldų metu jie klausinėjo tikinčių vaikų pavardžių, varė vaikus į namus, o kurie neklausė, grasino perduosią milicijai ar išvešią į koloniją. Po šio ateistų siautėjimo ant bažnyčios durų, vargonų, koridoriuje atsirado įvairūs negražūs žodžiai ir net nacių ženklai. Už tai mokytojai kaltino tikinčius vaikus.”
Dar kitame sužinome: „Josvainiai (Kėdainių raj.). 1981 m. balandžio 3 d. Josvainių kolūkio pirmininkas Antanas Laurinavičius ir „Mičiurino” vardo kolūkio pirmininkas Kazys Šidlauskas, abu komunistų partijos nariai ir ateistai, sukvietė, nenurodę kokiam reikalui, Josvainių kolūkio kontoron Josvainių bažnyčios komiteto narius: Aleksą Brazauską, Igną Hurtilių, Kazį Dziką, Alfonsą Mykolaitį, Juozą Mančinską, Aloyzą Pranevičių, Valentiną Sirvidą, Apolinarą Šmigelskį ir Viktorą Zinkevičių. Į Josvainių bažnyčios komitetą įeina ir kun. Leonas Kalinauskas, zakristijonas Julius Šulcas ir bažnyčios komiteto pirmininkas Vincas Urbonas, tačiau jų nepakvietė.
Atvykęs Kėdainių rajono pirmininko pavaduotojas A. Juškevičius reikalavo greitai čia pat išsirinkti naują Josvainių bažnyčios komiteto pirmininką. Ateistai nurodė ir kandidatą. Tačiau Josvainių bažnyčios komiteto nariai vieningai atsisakė tai padaryti.
Be to, A. Juškevičius reikalavo, kad Josvainių bažnyčios komiteto nariai pasirašytų naują sutartį su Kėdainių rajono komitetu. Bažnyčios komiteto nariai griežtai atsisakė, paaiškinę, jog senoji, 1948 m. sudaryta sutartis nedeterminuota, neatšaukta, galiojanti, o naujoji sutartis faktiniai leidžianti ateistams šeimininkauti bažnyčioje, kaip savo namuose ir tuo pačiu kištis į Bažnyčios vidaus reikalus. Josvainių maršalka Jonas Leonavičius užklausė: „Kam ta sutartis, jei Bažnyčia atskirta nuo valstybės?” Anginų kaimo maršalka Aloyzas Pranevičius prašė pakviesti ir vietos kleboną, nes kolūkio susirinkime visuomet dalyvauja pirmininkai, o bažnyčios reikaluose privalo dalyvauti klebonas.
— Jo vieta prie altoriaus, jis čia nereikalingas! Jūs visi esate kun. L. Kalinausko suagituoti! — susierzinęs atsakė Kėdainių rajono pirmininko pavaduotojas A. Juškevičius.
Jau ne pirmas kartas, kai Kėdainių raj. valdžios atstovai bando priversti Josvainių bažnyčios komitetą pasirašyti vienašališką, ateistų padiktuotą, neaiškią ir apgaulingą sutartį.
Kolūkių pirmininkai A. Laurinavičius ir Kazys Šidlauskas statosi didžiulius namus prie pat šventoriaus. Tuo tarpu kunigas turėjo apleisti kleboniją ir apsigyventi daug toliau nuo bažnyčios.”
Kun. L. Kalinausko raportas kardinolo Sladkevičiaus vizitacijos proga:
