Iliustracija sukurta dirbtiniu intelektu.
Spalio 2 d. liturgijoje prisimename šventuosius angelus sargus.
Ir biblinis mokymas, ir Bažnyčios tradicija, šventųjų bei mistikų patirtys nurodo, jog Dievas kiekvienam žmogui priskiria bent vieną angelą sargą, o kai kuriems – net kelis. Tai geriausi mūsų draugai, kurie mūsų nepalieka. Jie neturi atostogų: visada rūpinasi mumis, saugo ir veda.
Galima būtų pajuokaujant vieno sodininko paklausti, kur buvo jo angelas sargas, kai skindamas obuolius jis iškrito iš obels? Pasirodo, tai ir buvo jo darbas: leido sodininkui nukristi, kad šis neužmirštų, kaip skaudžiai galima nupulti būnant aukštai.
Sakoma, kad angelų apsauga labiausiai pasireiškia per jų kalbėjimą, kurį suvokiame kaip staigias mintis, įžvalgas ar įkvėpimus. Supranti, kad turi čia ir dabar atlikti užduotį, veikti arba, priešingai, susilaikyti. Sąžinės ir protavimo formulėje yra dvasinis dėmuo, kuriame prabyla ir angelas sargas.
Gera žinoti apie tą paslaptingą draugą, kurį kada nors pažinsime pilnai ir su kuriuo leisime laimingą amžinybę.